Kas gi tos Martynos Skorsezės gyvenime naujo - labai visiems knieti sužinoti. Ogi štai aš ta proga ir papasakosiu. Jau du mėnesiai kaip atsikrausčiau atgal į Londoną ir pradundėjo jie kaip griaustinis traukinys ir dar kamazas vienu metu. Bet jūs tik neišsidurkite - labai malonu čia viskas buvo.
Vat pastebėjimai - kodėl porą dienų prieš kiekvieną svarbų gigą pradeda gerklę skaudėt? o per patį gigą tpfu tpfu tpfu normaliai viskas būna. Aš jaučiu kad čia mano kūnas dėl kažkokių neaiškių o gal kam ir aiškių priežasčių bando sabotažuoti mano karjerą. Bet jam nepavyks, nes mano karjera visai gerai einasi. Va dabar bus gigas ketvirtadienį ir ką jūs sau manote. Radau visai netyčia ANGLŲ NACIONALINIAME LAIKRAŠTYJE IŠSPAUZDINTĄ SAVO VARDĄ ŠALIA MARINA AND THE DIAMONDS, (kurios albumas beje išėjo šendien tai jau tuoj klausysiu kaip tik) Išspausdinta pačiu tikriausiu spaustuvės rašalu ant tikriausio popieriaus. Tikiuosi labai lengva nenusitrins ir savo įvaikintiems anūkams galėsiu parodyt.
Antras pastebėjimas - ar kaži galima anūkų įsivaikint? Nes aš kaip matau man vaikų tikrai neprisiteks turėt aartimiausiu o gal ir tolimiausiu metu. O vaikintis jaučiu finansai neištemps. Tad aš jei visą gyvenimą taupysiu gal kai būsiu Babulė ant vaiko ir pritaupysiu. tik tada jau iškart į anūkus. Tai va kaži ar taip daro žmonės ir kokioj Afrikos šaly tai leidžiama? Jei kas turit pažįstamų tai man prašom į privatą per feisbuką parašyt. ačiū.
Trečias pastebėjimas. Jei augini naminį gyvūnėlį vėžlį dėžutėje - ar įmanoma šį faktą nuslėpti nuo ... nu visų žmonių. Aš labai noriu vėžlio jau net rūbelių jam sukūriau ir jis garsų neleidžia kiek žinau, išvest į lauką aš jį su mielu noru , nu tik va dėl kvapų neaišku. tai vėlgi kas turit patirties tai prašau pasidalinkit. P.S. - ar labai nehumaniška būtų vėžlį auginti batų dėžutėje? aų ten pridęčiau baldų jeigu ką.
Ketvirto pastebėjimo nebeturiu, nes guliu ir klausausi zen meditacinės muzikos. tai puse bambėjimo kokį čia norėjau raėyt išsklaidė į orą taip kad nebebambėsiu.
O šiaip tai vis dar žiūriu daug japoniškų filmų ir kiekvienas net beveik patinka. Vakar žiūrėjau tokį vadinasi Still Walking. Labai rekomenduoju. apie šeimos susirinkimą. ir man žiauriai patiko kad personažai normalūs visi - nei vienas nesureikšmintas, neisšaukštinas, visi yra kokie yra ir jiems palikta pilna erdvės save parodyt nerodant. Labai patiko. ir tas miestelis tokio grožio ir tas namas, kad mielu noru ten gyvenčiau su savo vėžliu.
Dar galiu Santigold naują albumą parekomenduot jei dar patys sau nepasirekomendavot. O dabar turiu japoniškos kultūros įkvėpta eit ir susitvarkyt minimalistiškai savo kambarį. Tada truputį pagrot su gitara. tada nueit į dušą, pažiūrėt madmenus, daskaityt Tolstojaus tą istoriją apie eilinį gudrų ruskį ir ramiai miegot priblususiu veidu iki pat rytojaus ryto.
Ommm visiems.
