Leiskit pakalbėti apie esmę truputuką.

Taip, norėčiau truputuką pakalbėti apie esmę. Nes kaip žinia nebesilankau vienoje tam tikroje žmonių, kurie kalba apie esmę dažnai grupėje, tad kartais jaučiuosi neišsireiškus.
Bet tai ką aš noriu pakalbėti tai kaži ar su jais būtų bendra tema bet kokiu atveju.. na, nesvarbu.
Žiūrėjau šiandien anksti ryte tiesioginę transliaciją iš Indijos - Satsang su Mooji. Tai tikrai džiaugiuosi, kad nemiegojau, nes buvo labai man į temą. Moojis kažkaip visą laiką su tokia meile pasakoja ir taip ... net nerealiai įdomiai. Ir turbūt net nereikia sakyt, kad per pirmą minutę pakylėja tave. Nes, kaip jis pats sako, jis nemato mūsų ego, jis kalba tiesiai su Ta Būtimi, kuria mes visi esame.
Ir pora tiesiog malonių dalykų, kuriuos dabar staigiai galėčiau prisimint iš to Satsango, man patikusių :
Pasauliui nereikia priminti koks jis yra blogas ir baisus, jam reikia priminti koks jis iš tikrųjų yra gražus. O tai priminti geriausiai gali turėdamas tą šviesą savyje. Tada net nereikia liežuvio turėt, nes nesvarbu ką sakysi, ta šviesa ir meilė tiesiog spinduliuos ir geriausiai veiks.

Tas, kuris pradeda klausti klausimo - kas aš esu? (self inquiry) neras atsakymo. nes tas, kuris klausia šito klausimo ir bus sunaikintas gale... gilu ane?

Ir dar vienas, kad kai ateina laikas pamatyti savo tikrąją prigimti, tai net maja, ta iliuzija padeda. ir iš tikro gi taip ir yra. Nu ir aš aišku tai žinojau, bet žinot kaip būna, kai iš naujo kasnors suskamba ir būtent tuo momentu būna svarbu. tai vat.

Ir vienu žodžiu... sėdžiu aš namie jau gerų pora mėnesių ir su žmonėm bendrauju kaip man atrodo minimaliai. ir šiaip galbūt nieko tokio labai jau neveikiu svarbaus, kartais pamuzikuoju, bet ogi sėdžiu taip. ir jaučiu, kad man nieko visai netrūksta iš tikro ir kad man žiauriai fajna. Žinau kad čia tuoj baigsis toks ramybės oazės periodas. Bet manau labai geras būdas praleisti juodą mėnulį...
Om Esmė. Nes šiaip tai nežinau ką veikt reikėtų.