Panika Senatvė

Tai šiandien sužinojau kai ką moksliško ir nerealaus. bet iš tikrųjų tai net baisu kaip realaus.
Tai vat neaišku kokiam ružavam pasauly aš buvau užauginta, bet tikėjau, kad žili plaukai atsiranda iš šaknų, t.y. pradeda augti. Reiškias tik nauji plaukai gali būti žili, nu tai ramiai sau sėdi ir lauki kol suaugs. bet taigi aišku jau dabar kaip tai naiviai skamba ane? Net va prisimenu Twin Peakso epizodą, kuriame čiuvakas pražilo per naktį - tai negi aš ir tada maniau kad jam priaugo visa galva naujų plaukų? Ne, iš pradžių iškrito seni, o tada priaugo nauji žili? Nu. Tai turbūt taip ir galvojau , nes šiandien radau savo pusiau pražilusį plauką ir baisiai sutrikau! Rimtai.
Nes aš nepaslaptis žilstu visai sparčiu tempu ir mane tai gana džiugina, nes man žili tinka. Ir pridera prie išminties ir patirties. Bet anyway, aš galvojau kad jie visi nauji plaukai. Ogi bet pasirodo kad ne! Tai va radau vieną ir turiu įrodymą, kad jis jau seniai gyveno ant galvos ir va tik dabar pradėjo žilt - ir ne nuo apačios į viršų, bet nuo šaknų!!!

Gal nuotraukoj taip jau tobulai ir neatsispindi, bet patik4kit taip yra. kraupu. nu bet ką padarysi.

o šiaip tai ką, radau darbo, kurio visai nenoriu ir eilinį kartą supratau , kad nu ką aš apgaudinėju, nei aš noriu dirbt nei man reikia, ir manau kad varysiu visgi į Ispaniją, po mėnesio kokio.. hmm arba ne. aišku turbūt ne, nes pasirodo, ok gali nedirbt gyvenime, bet ir į Ispaniją nebus už ką varyt. Nervuoja.

Ai bet labai rekomenduoju Glee paskutinę seriją pažiūrėt (Prie to pačio ir visas kitas), bet paskutinėj jie Niuojrke, nu ir vat ten grynai taip vat ir jooo . :)
R.I.P. Gil Scott Heron btw. nu senatvė sakau.

Gili Introspektyva

jaučiuosi gan šmaikščiai šiandieną, tad manau pasidalinsiu.

Vat mane apniko mintys šiandien - ar tai, kad žmonės kažkodėl labai mėgsta man padėti reiškia, kad man visą gyvenimą reikės pagalbos? Aš suprantu, kad aš moku gražiai padėkoti ir šiaip tokia bejėgė benamė. ir man labai aišku smagu kad yra pamaitinančių ir priglaudžiančių. bet nu gal galima jau būtų įgauti savo savistovės. ar kaip ten sakoma?

Antra mintis šiandien iškilusi buvo - kaži ar aš visą gyvenimą nugyvensiu kurdama planus kaip į Los Andželą persikraustyt kuo legaliau? nes manęs visgi niekaip neapleidžia tas California calling. Ir aišku Niujorkas mane žavi iki padugnių mano sielos gelmių. Tai jam irgi kuriu persikraustymo legalaus planus.

Trečia mintis - apie šizofrenikus šiandien nemažai galvojau. Na gal ne tiek apie pačius šizofrenikus, kiek apskritai psichinius ligonius. Mano viena kolegė pasakojo vakar, kad 90% bepročių turėjo sunkią vaikystę. Man tai buvo gan įdomus faktas, praktiškai net nuraminantis. Nes aš šiaip visada maniau kad išprotėsiu normaliai. Dar dabar kartais taip manau. Bet pasirodo kad aš turiu tik 10% šansų normaliom aplinkybėm, nes manau kad manno vaikystė buvo gan įprasta ir tikrai nebuvau žalojama. Aišku tie procentai gali išaugti jei įniksiu į narkotikus arba scientologiją arba šiaip neaiškaus plauko šamanizmą. Bet bendra apimtimi jaučiuosi nuraminta.

Ketvirta mintis - Julia Child. Kas nesuprantate ką šitie du žodžiai reiškia - tai leiskit pranešti - tai yra vardas ir pavardė. Žmogaus, kurio knygas verta skaityti, jei norite gyvenimo džiaugsmo ir šilumos. That's all.

Penkta mintis - kad vat iš viso man kyla klausimas ar aš moku gyventi? Ta prasme buvau Niujorke nuo visko pabėgus ir gyvenau naują gyvenimą ir buvo afigienai. Grįžau į Londoną ir žiūriu kad čia tas senas gyvenimas niekur nedingęs. Ir vat kas įdomu, kad tas gyvenimas iš tikro egzistuoja be tavęs. Jis yra. ir tu gali nuvažiuot kažkur, bet va grįžti ir jis tavęs laukia. Vat ir įdomus fenomenas. kad puslapiai knygoj yra. ir jei atsiverti kitur, visada poto gali atsiversti atgal. gal ir nevisada. Na aš akivaizdžiai dar iki galo šitos savo gilios minties neišvysčiau. bet vat man klausimas asmeniškas. tai kaip elgtis jei nori Niujorkietiško gyvenimo Londone? Bandau elgtis kaip Niujorke, nu ir kartais suveikia. Bet iš esmės tai neelgesy bėda. Ta prasme bėdos apskritai nėra. Bet elgimuisi ribų aš supratau negaliu nustatyt, nes labai beribis jis gali būti ir būna dažnai.

Šešta mintis - jei dar iki šiol nemetėte skaityti, tai siūlau praintrospektuoti savo gyvenimą gerai. O šviesia nata - dedikuoju tobulo gyvenimo video
http://www.youtube.com/watch?v=kLTEPzKRa-k

Londonas

Bet tai kokį aš blogą vaikystėj turėjau.... http://cocomada.blogas.lt/
net linksma pažiūtėt. O svarbiausia komentarų žmonės prirašė. negausiai, bet užtat kokio lygio. čia tau nedelfis, kur visi nepraustaburniai renkasi, oj nenene. čia tau coco mada(me) skirtas exclusive VIP'ams. didžiuojuos net.

Tai atsikrausčiau atgal į Londoną. Praėjo lygiai savaitė ir galų gale galiu prisipažint. Nes jau kol adaptavausi tai galvojau tikrai mirsiu. O vakar štai vakare ėjau namo ir pirmą kartą pajaučiau, kad gal visgi Londone yra lygiai taip pat fajna kaip ir Niujorke jei dar ir nefajniau. Ir normaliai galima ir čia pagyvent. Tik aišku labai padėtų jeigu turėčiau bent šiek tiek daugiau pinigų... bet hmm aš dabar apie tai ir galvoju gyvenime, tai gal ir turėsiu.
Žodžiu va. Londone ir Darth Vaderis vaikšto štai prašau:

Užuodžiu maistą, bet nei matau nei gaunu

Tokia ta mano kasdienybė - išleidau visus pinigus, nieko neturiu, nei pajamų, nei prošvaisčių, užtat daug draugų ir muzikos aipode.
tai kaip toliau gyvent?
manau kad lygiai taip pat kaip iki šiol - ramiai ir nesiparinant tęst linksmybes. O badas anskčiau ar vėliau vistiek numarins. oh well.