Gili Introspektyva

jaučiuosi gan šmaikščiai šiandieną, tad manau pasidalinsiu.

Vat mane apniko mintys šiandien - ar tai, kad žmonės kažkodėl labai mėgsta man padėti reiškia, kad man visą gyvenimą reikės pagalbos? Aš suprantu, kad aš moku gražiai padėkoti ir šiaip tokia bejėgė benamė. ir man labai aišku smagu kad yra pamaitinančių ir priglaudžiančių. bet nu gal galima jau būtų įgauti savo savistovės. ar kaip ten sakoma?

Antra mintis šiandien iškilusi buvo - kaži ar aš visą gyvenimą nugyvensiu kurdama planus kaip į Los Andželą persikraustyt kuo legaliau? nes manęs visgi niekaip neapleidžia tas California calling. Ir aišku Niujorkas mane žavi iki padugnių mano sielos gelmių. Tai jam irgi kuriu persikraustymo legalaus planus.

Trečia mintis - apie šizofrenikus šiandien nemažai galvojau. Na gal ne tiek apie pačius šizofrenikus, kiek apskritai psichinius ligonius. Mano viena kolegė pasakojo vakar, kad 90% bepročių turėjo sunkią vaikystę. Man tai buvo gan įdomus faktas, praktiškai net nuraminantis. Nes aš šiaip visada maniau kad išprotėsiu normaliai. Dar dabar kartais taip manau. Bet pasirodo kad aš turiu tik 10% šansų normaliom aplinkybėm, nes manau kad manno vaikystė buvo gan įprasta ir tikrai nebuvau žalojama. Aišku tie procentai gali išaugti jei įniksiu į narkotikus arba scientologiją arba šiaip neaiškaus plauko šamanizmą. Bet bendra apimtimi jaučiuosi nuraminta.

Ketvirta mintis - Julia Child. Kas nesuprantate ką šitie du žodžiai reiškia - tai leiskit pranešti - tai yra vardas ir pavardė. Žmogaus, kurio knygas verta skaityti, jei norite gyvenimo džiaugsmo ir šilumos. That's all.

Penkta mintis - kad vat iš viso man kyla klausimas ar aš moku gyventi? Ta prasme buvau Niujorke nuo visko pabėgus ir gyvenau naują gyvenimą ir buvo afigienai. Grįžau į Londoną ir žiūriu kad čia tas senas gyvenimas niekur nedingęs. Ir vat kas įdomu, kad tas gyvenimas iš tikro egzistuoja be tavęs. Jis yra. ir tu gali nuvažiuot kažkur, bet va grįžti ir jis tavęs laukia. Vat ir įdomus fenomenas. kad puslapiai knygoj yra. ir jei atsiverti kitur, visada poto gali atsiversti atgal. gal ir nevisada. Na aš akivaizdžiai dar iki galo šitos savo gilios minties neišvysčiau. bet vat man klausimas asmeniškas. tai kaip elgtis jei nori Niujorkietiško gyvenimo Londone? Bandau elgtis kaip Niujorke, nu ir kartais suveikia. Bet iš esmės tai neelgesy bėda. Ta prasme bėdos apskritai nėra. Bet elgimuisi ribų aš supratau negaliu nustatyt, nes labai beribis jis gali būti ir būna dažnai.

Šešta mintis - jei dar iki šiol nemetėte skaityti, tai siūlau praintrospektuoti savo gyvenimą gerai. O šviesia nata - dedikuoju tobulo gyvenimo video
http://www.youtube.com/watch?v=kLTEPzKRa-k