Far Out

http://www.youtube.com/watch?v=CvFH_6DNRCY


Mėnesiena dosniai apgaubė viską. Šalta meile užklodama mano neišreikštas ambicijas. Gramatika, kuria seniai galvojau ir mintys tarsi padriki lašai besiskverbiantys pro atdarą mašinos langą. Vaizdai vis keičiasi nuo mažų namelių iki ilgų tiltų, nuo užsiskleidusių nakčiai krūmų iki vienišų suoliukų ant pakrantės.
Prarastas identitetas prašosi namo liūdnai, bet tik tam, kad ten rastų keistus kūnus, lovoje, po patalais. Tiek metų nagrinėtos struktūros, dabar yra ištrintos be menkiausių ceremonijų, jų lyg nebūta. Kas galėjo pagalvoti. Jei būčiau įtikėjus krištoliniu rutuliu anksčiau nei praeitą savaitę, galbūt būčiau tai žinojus.

Šiltų akių mergaitės užvaldė mane naktyje. Ir vėl turėsiu laukt žiemos, kad išsimiegočiau. Bet jaunystei tai ne problema. Jaunystei kelias atviras. Užsakyme tik viena eilutė, mėlynu rašalu ir riestais kampais - laisvė. Užsisakėme tik laisvės. Neprašėme nei talentų nei planų. Nei draugų nei pinigų.
Radau laisvę. Ir išsigandau, kad neišsimokėsiu. Eilinį kartą užsisakiau nežiūrėdama į kainas. Kaip gerai, kad jaunystei kaip ir gražioms merginoms retai tenka padengti sąskaitas.

Mašina toliau vingiuoja siaurais keliais ir su kiekvienu posūkiu į kairę man tenka vis daugiau lašų. Galbūt reikėtų susirūpinti, kad vairuoju be teisės. Be oficialaus įrodymo, kad galiu. Bet ar širdžiai reikia įrodymų? Jų reikia tik policininkams, kurių deja apstu ir ne visada jie dėvi uniformas. Bet tokią naktį niekas nebaisu. Svarbiausia nesustoti, nors kartą gyvenime nesustoti pusiaukelėje. Tik ne dabar. Ne dabar, kai viską stebi apvalus ir įdėmus mėnulis. Jo akyse aš moteriškiausia moteris ir apskritai nėra kitų. Yra tiktai nakties poezija, iš šono padrika, bet viduje rami.

Kur ta audra? Kur tas Paryžius man žadėtas? Kur vienpusis traukinio bilietas ir kuprinė su fotoaparatu? Kur lietpaltis? Kur karštos vakarienės? Kur rajonai, kur tiesa, kur vidurys?

Tyla.
Tau baigėsi benzinas.
Mėnulio jau seniai nėra.
Viskas padengta melsva dūmine spalva.

Aš laukčiau saulės spindulio, bent vieno, pačio pirmutinio. Bet nežinau ar jau galiu. Tad išlipu ramiai, neuždarau durelių, jų niekam nereikės. Einu tvirtais žingsniais per šaltą žemę, batų jau seniai atsisakiau. Mano sijonas švelniai liečia žolę rinkdamas nuo jos rasos lašus tarsi senas draugas. Ir aš einu neatsisukdama, žinau kai atsimerksi, būsiu jau toli.

Džiova mane numarins

Bet tai o seube kaip as ilgai seniai nerasiau cia! jus ka! as net nežinau kaip mano ištikimiausi gerbėjai išgyveno be jokių žinių nuo manęs taip ilgai? Gal ir gerai kad nėra tų gerbėjų, nes nejaučiu kaltės ir neturiu jokios atsakomybės už jų gyvenimus.

Tai labai daug pasikeitė nuo tų niūrių valandų Niujorke. Pats Niujorkas žada atvažiuot lapkritį, oseube ką aš darysiu? Nu gal bent nesirgsiu tikiuosi, nes kas mėnesį sergu, jau nusibodo! tai eisiu plaučių tirtis, nes kas ten žino gal man ir yra tuberkuliozė after all? Visada sakiau kad jei mirsiu tai arba nuo tuštybės arba nuo džiovos, tai panašu kad antras variantas greičiau juda. Oh deary me, kaip pasakytų tikrieji anglai.

Sekmadienį, sėdėjau kavinėj, su vienu anglu kolega ir skaitėm Sunday Times. Ir jis man bandė išaiškint visą anglų klasių sistema. ir blyyyn kaip iš tikro nuobodu tos klasės yra einasau kai negaliu. who the fuck cares? Tai va.

Bet tai kas naujo gyvenime jūs klausiate  ir kas visgi įdomeesnio. ir naujesnio. Na iš naujų įvykių kaipo ir nieko naujo. bet kaip visada pilna naujų svajonių ir rezoliucijų. Žodžiu yra taip. Man nusibodo cool life. nusibodo miestas ir visokie fajnumai. noriu gyvent kur nors afigienoj gamtoj. nu pvz San Francisce. Nes ten miestas mažesnis ir gamta ten pat. ir vienu zho kaip noriu negaliu dabar. Nu aišku prie to norėjimo dar daug prisideda tai kad gaunu emailų su romantiškom potekstėm iš San Francisco.... ehh bet viskas taip toli... kodėl taip toli ??? kodėėėėėl?

Neturiu pinigį net į vieną pusę kad skrydį nusipirkt. tiesą sakant šiuo momentu neturiu net pinigų kad iki orouosto davažiuot. jo biški neką su finansais. aš gal praradau savybę taupyt ar kas man yra? bet nieko, ilgiausiu atveju liko koki aštuoni mėnesiai iki kol mano gyvenimas visiškai pasikeis. pagaliau.
tik aišku negaliu nieko išsiduoti, bet galiu paprasšyti patarimų kaip išlaukt?

Įsigyjau žiurkėną. mielas. oro negadina. kaip traukinukas tik laksto naktim .

Šiandien žiūrėjau tris filmus nes gi guliu lovoj ir sergu labai, tai galiu visus tris ir parekomenduot

Sunshine Cleaning
Transsiberian
Happy go lucky

visus tris rekomenduoju, ta eile kaip isvardinau

o siaip labai keista būsena. niekas neliūdina. niekas pernelyg ir nedžiugina. ir labai daug planų. tai čia gal hmm pravakas? bet tai aš sergu ir guliu lovoj tai gal levakas? o tai gal jokio skirtumo?

ai beje papasakosiu ant galo kaip darbe susimoviau. dirbau dirbau afigienai kaip kad aš dirbu. ir mano ten massiv bosė sako , ou je žinai Max Mara yra žiauriai patenkinti tavo darbu ir jiems tipo įspūdis massive ir jie ateina į mytingą pas mus į ofisą ir tu su jais susipažink galų gale.
ne nu krč afigienai, ne kasdiena girdi žmogus tokius žodžius apie save, priedo iš didelių kompanijų kaip kokia maxmara nu ir fajna. tai spėkit kada tas mytingas? ogi šiandien prieš šešias valandas. ir spėkit ką aš dariau tuo metu. aj jo gulėjau namie lovoj ir žiūrėjau filmus ir nosį į nosinę pučiau. va taip va vaikeli. taip ligos ir pražudo karjerą. bet kaip sakoma: ne viskas prarasta kol visko neprarandi.
nu čia pati sugalvojau kątik. ikiukas.