Kaip metalistai gyvenimą paįvairina mums paprastiems žmonėms ir kino režisieriams

Jeigu netyčia ryte atsikeliate, nusileidžiate į apačią su naivia mintim papusryčiauti savo mėgstamiausią sumuštinį su bananais ir medum plius šviežio garavimo kavos puodelį, ir netyčia pajaučiate kad visa apačia dvokia - ką tai galėtų reikšti? Ne belenkuo, bet kažkokiu neaiškiu šlapimu ir vynine prasmirdusia. o vat iš vakaro nedvokė! Tai kaip čia suprasti?
Tada reikia iškarto ieškoti antro pėdsako - ar yra kojinių? ar voliojasi kurnors kojinių panešiotų? gali būti visur - prie batų, tolete, ant fotelio, ant virtuvinio stalo, lėkštėj, ant palangės ir už teliko. Jeigu atsakymas taip - tada belieka paklaust savęs - hmmm ar svetainės durys užtrenktos? ir pažvelgt ramiu žvilgnsiu per langą, kur pamatę baltą minibusą įsitikinsite - o taip mano namuose miega penki girti airiai - metalo grupė.
Čiuvakai ilgų plaukų ir trankios muzikos pasekmės. grįžta paryčiais ir nieks nežino kada jau jie nustos grįždinėti. Nes negi klausi metalistų tokių kvailų buitinių klausimų?
Eiii metalliūga, labas? fajni plaukai, tai klausyk šita, kada jau nebeatvarysi, nes namai dvokia?

Iš tikrųjų tai jie šaunūs vaikiai, panašūs į Boyzone, ir daug problemų nesukėlė. Nors aišku tai dar turėtų paaiškėti. praeitą dieną, girdėjau, sėdi tie penki gauruoti čiuvakai, su mano vienu sugyventiniu, svetainėj prie lango ir rūko ten viską kątik turi legalaus nelegalaus, veiporaizinasi nu žodžiu užsiiminėja rokenroliškais hobiais ir ateina nekilnojamo turto agentas su kažkokia šeima, nes kaip pamenate mūsų namą taigi bando parduot. Mano kambariokas, sako agentui, not a good time (o aš tuo metu buvau darbe ir žiūrėjau Breaking bad epizodą, kur lygiai ta pati situacija buvo, tik ten vietoj, not a good time, buvo vartojamas maždaug toks lexikonas - yo, you ain't seeing the basement bitch). nu ir vienu žodžiu pažvelgę pro langą i mūsų metaliūgas, agentas su šeima turėjo išsinešdinti. Tai vat dabar klausimas - ar bus mums problemų dėl šito ar nebus?

Knyga

O ne. Grįžau į levelį kai negali žiūrėt į savo meną. Rašiau rašiau knygą apie Ameriką, rašiau ir peržvelgdavau ir nu jinai man juokinga buvo. Bet kvailiausiu pasaulyje būdų padariau pertrauka (persikrausčiau iš Niuojorko į Londoną ir koncentravausi į darbo gavimą ir skolų atidavimą) ir dabar nusprendus grįžti prie knygos nebegaliu!!!!

Negaliu perskaityt nei vieno sakinio. Nes žiauriai nervuoja. Panašus jausmas kaip daugumai žmonių girdėti savo balsą įrašyti. Taip tiesiog... sutraukia užpakalį. Khem. Grubiau išsireiškus.

Tai nežinau ką dabar daryt. Kaip toliau rašyt. Ir dar aišku visą istoriją reik atgaivint ir emocialiai pergyvent ją. Nu ir aš nelabai noriu gilintis į senas emocijas – sunku. Nelengvas tas rašytojų gyvenimas. Tai nežinau kaip čia elgtis. Nes nu negi dabar imsi ir paliksi ką pradėjęs? Ir taip jau daug žmonių tai daro. Tai galvojau galvojau ir pagalvojau kad vienintelis būdas tai yra apsimest kad čia ne apie mane, tada atitolint tą knygos personažą nuo savęs ir tokiu būdu aš bent jau galėsiu dakūrinėt istoriją. Nes nesijausiu lyg eičiau į savo praeities emocijas, bet lyg kurčiau kažkokį naują žmogų ir jo naują fantazijų pasaulį.
O dėl rašymo šlykštumo ir bairių lėkštumo tai čia jau atskira problema ir nežinau kaip tą išspręst. Hmmmmmm.

Tai va. O šiaip rašau čia šiandien ne dėl to kad reiktų man išsikalbėti, bet dėl to kad nėr ką veikt nafik. Nėra interneto. Tiksliau yra bet kačialinu kai ką ir laukiu kol pasibaigs ir negaliu pauzės uždėt. Tai laukiu laukiu . o ko laukiu, ai kad galėčiau kompą tada į viršų išsinešt kur dar silpnesnis internetas ir grot gitara tada. Nu yo.
O kas čia dar naujo. Ai nu va. Vakar sėdėjau kamabry su septyniais čiuvais. Tai kokią išvadą pasidariau? Kad bliamba dvokia kambarys su septyniais čiosais jame. Fu fu fu . Ir priedo penki iš jų airaii tai tragiškai nesupratau apie ką jie ten šneka. Nes nu kamon. Speak english in england please. Bet buvo smagu ir gavau metalo muzikos masterklasą. Ir ne tik. Bet vėlgi tokias detales geriausia knygoms palikt ☺

Apie čiosus pakalbėkime

Tai žinau kas čia visiems susirinkusiems draugams kolegoms ir šeimos nariams įdomiausia iš tikrųjų yra - ar turiu aš čiosą ir kada aš galų gale ruošiuos ženytis? Tai galiu drąsiai pranešti, kad ženijuos kitą savaitę!!!
cha. pauokavau. iš tikro tai ne.
Nei ženijuos nei noriu. bet krc, buvo cia toks čiosas. net pora pasimatymu turejau! Ir ne šiaip sau belenkas bet garsus ir talentingas džiazo muzikantas khem. ir dar reperis prie to pačio. jo jo . ir dar frystailina ir betlerepina ir ko tik nedaro. Ir visi čia žino jį iš tikrųjų ir klauso jo dainų apie geras naujienas, bet negaliu viešai minėti jo vardo, nes bijau kad googlas dar suras, ne nu vat gi baigėsi romantika. Pagaminau vakarienę, žmogišką tokią net su mėsa. Iš receptų knygos, viską, net pokštus atrepetavau kokius sakysiu. Ir viskas lyg gerai praėjo, pagal man suprantamas pasimatymų taisykles viskas buvo gerai. Bet nu va kaip žinia baigėsi šita neįtikėinai romantiška istorija staigiu būdu ir iki šiol bandau išsiaiškinti to baigimosi priežastis.
Turiu tris variantus. arba dėl to kad su juo nemiegojau, nes nu kaip šiais laikais pritapsi visuomenėje jei nemiegosi su belenkuom ir belenkada. Tai aš jaučiu žmogus galėjo užsitrumpint normaliai, ir nu tikrai baisu kad jam nebūtų dabar kokio kultūrinio šoko nuo kurio jis niekad neatsigaus. Antra versija - viskas baigėsi dėl to, kad aš tragiškai atsipalaidavusi (nu nes savo namie pati sau karalienė) netyčia jam pafrystailint nusprendžiau ir parepavau. Apie tai kad funky is my game ir kad banginiai mums bando kažką rimto pasakyti. tai tada aš galvojau kad tai kad jis juokėsi buvo geras ženklas, dabar manau kad gali būti atvirkščiai....
Na, o trečias variantas - krovėsi jis iš mano kompo filmus ir muzoną ir negalėjo atsidžiaugti retų Sonny rollinso įrašų radęs, nes aš kaip žinia turiu rafinuotą ir išprususį skonį visame kame, o ypač muzikoje ir įsidėjo mano keletą trumpametražių filmų. Ta prasme. mano kūrybos. gal kam teko matyti. feisbuke. tai nežinau. šiaip draugai sako kad jiems fajna tie filmukai. o vat kaip krūtiems reperiams saksistams atrodo nežinau iš tikro .

Tai va, jeigu kas žinote kas iš tikro nutiko tai praneškite. Smalsu ir nesinorėtų tų pačių klaidų kartot gal. hmm

Bendrai paėmus tai nežinau ar jis geras vyras būtų. Nes visada sakiau kad nu muzikantas tai ne vyras. Nu savo instrumentui gal ir vyras, bet ne žmonai. Va mano nauji du sugyventiniai yra tikri vyrai. Turbūt svarstote kodėl. Ogi tuoj paaiškinsiu:

Kaip atpažinti gerą vyrą:

1. Nežadina anksti ryte
2. Išverda sriubos pirmadienio ir ketvirtadienio vakarais
3. Pasidalina burgeriu antradieniais.
4. SVARBIAUSIA - ATNEŠA MEDIENOS Į NAMUS. Nes mes turim židinį ir šiandien čiuvakėliai grįžo su trucku medienos bagažinėj , tai ou je, va dabar tai prasidės esmė. kepsim grybus šašlykus ir ką tik nori savo naujam lauže-židiny. Va dabar tai pagyvensim. Krč chebra mano afigiena aš jums sakau. Turim kėdės tokias kaip Čandleris su Džojum ir žrangiam eufiam ištisai ir krč gyvenimas yra geras. Net praėjo depresa praeitos savaitės tai labai dzžiaugiuosi.
Nu nieko daugiau pasirodo nereikia - vieno airio ir vieno škoto pilnai užtenka viskam.

Errrmm
Skandalingas įrašas jaučiu gavosi. nu ką padarysi kas turi būt aptarta tas jau turi būt aptarta. Nuo gyvenimo kaip sakoma nepabėgsi ir nėra čia ko bėgti. Ate

jei tusinies tai tik su rokstarais.

Na vat ir koks tas gyvenimas Essexe? Vat koks?

Praėjo dvi savaitės. Ir šiandien drąsiais prisipažįstu – užkniso mane tie miškai ir laukai ir karvės. Nu kiek galima. Vaikštai vaikštai tas pats per tą patį. Visur žolė, visur medžiai, visur gražūs krintantys lapai. Nu ir kas iš to? Nusibodo. Tai nusipirkau žurnalą ir kavinėj sėdėjau. Bliamba pasiilgau miesto nebegaliu lomkės.
Čia miestas gal ir didesnis nei Trakai, nu iš tikrųjų didesnis, karvių daugiau. Bet tai .... nu bliamba. Va buvau Londone trečiadienį tai kaip pramušė. Bet tai aišku kai taip pasitūsini tai kur tau po to nebus depresijos.
Nuo kokių 2009ų metų mirštu dėl grupės Girls. Iš esmės pastaruoju metu mane gal kažkiek ir trigdo jų populiarumas hipsterių tarpe, bet nu ai . aš gal irgi kai kuriems hipstere atrodau, tai koks skirtumas. Jų dainos spinduliuoja saule, meile, gyvenimo džiaugsmu ir San Franciscu. Pažiūrėkit klipus ir patys suprasti. Tobuliausias Hellhole Ratrace. Įdėčiau linką, bet mano interntas yra šūdas tai nepavyks. Tai va ir aš juos klausydavau ir dar su tokia viena Greta dainuodavom ir grodavom. Turiu dar tokį klipą iš naujų metų kur mes dainuojam jų gabalą – aš atrodau kaip policininkė, o ji lovoj su pižama ploja. Bet niekur nepanaudojau, nes ant stalo stovi mano mamos šampano bonkė (naujakas visgi) tai pagalvojom kad gal visgi kompromatas.
Tai taip ir svaigau svaigau tos grupės beklausydama, kol Greta man nesako viena dieną : ei tu lašina, gi jie atvaro į Londę. Pirk bilietus liau liau (na gal kiek ir panaudojau kūrybinių adaptacijų Gretos kalbą čia becituodama). Žiūriu į tuos bilietus ir jie kainuoja dešimt peundų. Ne nu galvoju tai ką jie lašinos taip ir neišpopuliarėjo per du metus. Nu pasirodo kad gal biškį ir išpopuliarėjo, bet ai nesiskundžiu, dešimt peundų geras dylas. Tai galų gale atėjo konco data. Tai ta proga nei plaukų nesiploviau nei nagų aptrupėjusių nepersilakavau, na kad pagarbą išreikčiau. Ir neklyday – jie patys buvo plaukais neplautais (bosistas) ir lakais nulakuotais kreivai (gitaristas).
Koncas – afigienas. Jie žiauriai gerai gyvai groja iš tikrųjų. Ir nu vos nenumiriau ten iš džiaugsmo kartu bedainuodama. Ir po konco aišku, mes kaip tikrasis Londono ir Essexo elitas įgavom kvietimų į VIP Afterparty khem. Nu ir kaip to pasekmė dabar žinau visą grupės susikūrimo istoriją iš pačio įkūrėjo. Nenu jum čia aišku normaliem sveiko proto žmonėm gal nieko ir nereiškia, bet man tai čia kaip su rolling stonesais septintam dešimtemty euft. Taip kad – BIG DEAL. Na ir aš aišku, taip vėlai jau negalėjau į savo kaimą grįžt, nes nu gal kaimas, tai grupė maloningai leido pas save viešbuty crashint. Leiskit užbėgti už akių ir pasakyti, kad viešbutis visai neatitiko mano vaizduotės standartų , rokenrolo fantazijos. Net neviešbutis o vos ne kažkoks jaunimo hostelis be muilo ir su neveikiančiais liftais. Tai ką aš žinau. Siūlyčiau pabrangint koncertų bilietus jei tik tiek įstengia.
Anyway, tai beveik aišku nemiegojom, žiūrėjom geriausias naktines programas ir šiaip pliuprėm apie gyvenimą iš serijos : kuo labiau norėtum būti Barraku Obama ar Britney Spears? Ir buvo afigienai fajna. Tada ir nusprendžiau kad jie yra nehipsteriai, o tiesiog iš San Francisco. Ir ryte reikėjo nešdintis anksti, nes į darbą, o jiems į kažkokį radijo interviu. Dar sumetė babkių ant traukinio, nes aš kaip visada lašina neturėjau, ir pažadėjau atvaryt į San Franą, ką tikiuosi ir įgyvendint jau kitą mėnesį.
Ir žodžiu buvo visiškas epas eit aštuntą ryto su savo kailinukais ir vakarykščiu makijažu per visą Londoną. (beje dėl makijažo žinokit – Rimmel pravodkė yra pravodkių karalienė – nė biškio neišsiterliojo). Ir ėjau ramiu žingsniu , gėriau savo mėgstamiausią creme briule kavutę ir klausau muzončiko per aipodą. Pora valandų kol priėjau iki savo stoties. (jo biškį po to jaučiau nuovargį). Ir kažkaip jaučiau tokį gerą epinį jausmą, kad man gyvenimas kątik buvo supurtytas ir pakratytas. Ne dažnai būna. Čia jaučiu ta San Francisco galia. Tai va gal dėl to dabar iš dalies ir depresija nuo šito kaimo.

Tai va, na ir esmė ta, kad iki šiol svaigstu. Ir niekas nepramuša tos San francisco traukos. Ir aišku tai kad dar emailo sulaukiau iš bosisto tik paairtina kelionės troškimą. Tai vienu žodžiu viešai apeliuoju – jei kasnors turi atliekamus 400peundų sumeskit davaj ką? Net jei ir mažiau vistiek paimsiu. Aš gal ne kokia valkata išranki kad būčiau. Beje čia tikra istorija – einu sau padoriai visai dar tą vakarą čia kažkada ir priena prie manęs valkata moteriškė ir sako, ouuuuu jau dvi dienas nevalgiau , duok penegų (nu man galvoj mintis nevalgei tai čia ko – kreko ar opijiumo kokio?) bet anyway, nuotaika gera, širdis atlapa ranka kyšt į kišenę ir pinigų pas mane kaip visada nėra. Sakau jou turiu dvim centų tik, bet nu va imkit prašau. Ta ką jūs sau manote. Tą valkata nužiūrėjo mane tokiu visisškai niekinančiu žvilgnsniu iki kojų pirštų galiukų , tragiškai pasmerkė ir nuėjo. Absoliučiai sutrikau. Tai atsiprašau kiek ji tikėjos aš jai duosiu? Dvim svarų? Ir jeigu nevalgei dvi dienas, tai nu kamon, tie dvim pencų gi tikrai padėtų bendram fonui. Bet ne. Tai buvo nepakankamai gerai jai. Ou djūūd. Tai moralas toks, kad aš nesu ta valkata ir jei jūs man norit kad ir du litus kelionei sumest, aš nenueisiu ir jūsų nesmreksiu, pajamsiu viską ką duosit. Ačiū.

Tai va, bet jūs neisbaiminkit dėl mano depresijos. Pas mane atsikrausto du sugyventiniai gyvent. Vienas jau šįvakarą, taip kad jaučiu naujų nuotykių kvapą. Škotas šivakarą. Nu pažiūrėsim. Vakar kai atėjo tai atrodė kaip konkretus prasmirdęs hipis pasaulio keliautojas. Tai kaip žinia su tokiais nebūna sunku sutart. Tikiuosi tik išsiplaus lėkštes po savęs ir nesysios duše. Visa kita gal ok.


Nu vsio varau chebrite . leu leu.

Esmiausias pasaulio klipas

Žmogystos laba diena

Tai esmiausias pasaulio klipas, negaliu atsižiūrėt. geresnio nei pati nesugalvočiau! Daina tai seniai aišku kad geniali, nors aišku dauguma susipažinę kažkodėl yra tik su apsisnargliavusia akusitška versija, kuri iš esmės yra graži labai, bet nu neturi tokio klipo. turi kitokį tragiškai gražu su kazžkokias burbuliukais. LSD svajonė kažkokia. Ovat čia tai jau normaliai yra mano kukliu supratimu :



Iš esmės galvoju kad gal čia tiesiog Švedija prieš NeŠvedija rungtynės ir Švedija laimi? kaip visada. Nu fajna man ta šalis Švedija, muzika veža, klimatas veža, gamta veža, namukai veža, mados veža. nu tik gal kalba neveža ir vyriškumo trūkumas. pas vyrus ta prasme. pas moteris kiek girdėjau, nėra tikrai tokio trūkumo.

Bet rimta nata, vis pasiilgstu aš tos Švedijos ir ypatingai Stokholmo. Ir vis turiu įtarima, kad gali būt kad teks ten pagyvent. Padirbt kokiam H&M arba Monki arba Acne... blyn norėčiau iš tikrųjų..tai vat labai tikiuosi kad jei viskas gerai, tai pavaryt šią vasarą į Švediją taip normaliai. Nu bus matyt.
Šiaip aišku dar ir Venecijos pasiilgau, tai man gal apskritai vandens trūkumas. NOrs kai taip lyja taip gali būt kažkoks trūkumas aš nežinau...

ai ir kad jau šnekuosi čia tai dar leiskit pasidalinti savo nauja mėgstamiausia nuotrauka, kuri atspindi mano dažną vidinę būseną, ypač kai gyvendavau lononde ir grįždavau namo ir buvo pilna nepažįstamų žmonių su vaikais indiškai dainuojančių:

Nu vat dabar užtat visai kitoks gyvenimas. Vien pažįstami normalūs ir nelabai žmonės. kokybė visai kitokia gyvenimo ouje veža.
Tai ta proga einu išsimiegosiu, nes kai neišsimiegi tai net geriausi ratai tavęs niekur nenuveš.
Errm. ratai tai turiu omeny apvalūs. o ne cheminiai jei ką. Nu iki